Įsitikinkite, ar turite:
- kelionės dokumentą (-us) (vykstant į bet kurią užsienio valstybę privaloma turėti kelionės dokumentą);
- vizą;
- sveikatos ir gyvybės draudimą;
- kelionės lėšų.
Pasidomėkite apie:
- kelionės saugumą;
- Europos Sąjungos piliečių konsuline apsauga užsienyje;
- pavojų sveikatai;
- savo, kaip keleivio, teises;
- leidžiamus vežti produktus.
Verta:
- atlikti kelionės registraciją
- jei išvykstate ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui – deklaruoti išvykimą;
- palikti savo kontaktinius ir kelionės maršruto duomenis artimiesiems.
Daugiau patarimų, jei keliaujate su:
nepilnamečiu vaiku;
Nepilnamečių vykimas
Tinkami asmens dokumentai:
- Vaiko asmens dokumentai, tinkami vykti į užsienio valstybes, yra tik Lietuvos Respublikos pasas ir asmens tapatybės kortelė.
- Vaiko gimimo liudijimas nėra tinkamas keliauti į užsienį.
- Norėdami sužinoti, ar keliaujant į užsienio valstybę užtenka turėti asmens tapatybės kortelę, pasirinkite šalį, į kurią vyksite.
- Vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką (2-5 metus), todėl reikia atkreipti dėmesį į dokumentų galiojimo laiką.
Nepilnamečių keliavimas Šengeno erdvėje
- Į Šengeno erdvei priklausančias valstybes nepilnametis gali išvykti vienas, t.y. nelydimas tėvų arba vieno iš tėvų. Jam būtina turėti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę.
Nepilnamečių keliavimas valstybėse, nepriklausančiose Šengeno erdvei
- Vaikui, laikinai vykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei (https://keliauk.urm.lt/lt/lietuva-sengeno-erdveje), su bent vienu iš tėvų, kito iš tėvų rašytinio sutikimo nereikia. Tėvai turi susitarti tarpusavyje dėl vaiko vykimo į užsienio valstybę.
- Jei vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas vyksta, pavarde, LR pasienio pareigūnai gali pareikalauti pateikti vaiko gimimo liudijimą.
- Vaikui į užsienio valstybę vykstant vienam ar su lydinčiu asmeniu, reikalingas bent vieno iš tėvų rašytinis notariškai patvirtintas sutikimas.
- Vykstant vaikų grupėms į organizuotas keliones ar su sporto, meno, mokslo kolektyvais, kelionės organizatorius sudaro išvykstančių vaikų ir lydinčių asmenų sąrašą, kurį pateikia LR pasienio punkto pareigūnams. Vaiko duomenys į sąrašą įtraukiami gavus bent vieno iš vaiko tėvų ar globėjo (rūpintojo) rašytinį notariškai patvirtintą sutikimą.
Vaikų laikiną išvykimą iš Lietuvos į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, reglamentuoja Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašas. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F8E6D06CEFD4/asr.
Ši tvarka nėra taikoma, jei nepilnamečio Lietuvos Respublikos piliečio nuolatinė gyvenamoji vieta yra deklaruota užsienio valstybėje, kaip to reikalauja Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatos. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F74ECE427C23/asr.
Neteisėtas vaiko išvežimas į užsienio valstybę
- Vienas iš tėvų, vykdamas su vaiku gyventi į užsienio valstybę, visada prieš tai turėtų informuoti apie tai kitą iš tėvų bei gauti jo pritarimą tokiam gyvenamosios vietos keitimui.
- Bet kuris asmuo ar organizacija, teigianti, kad vaikas yra išvežtas ar laikomas pažeidžiant globos teises, gali kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos centrinę įstaigą arba į bet kurios kitos Susitariančiosios Valstybės centrinę įstaigą dėl pagalbos užtikrinti vaiko grąžinimą. Lietuvoje centrine įstaiga yra paskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM. https://vaikoteises.lt/.
Pagrindinis teisės aktas, taikomas neteisėtai išvežto vaiko į užsienio valstybes atvejais, yra 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.166677.
Šis tarptautinis dokumentas siekia užtikrinti, kad neteisėtai į užsienio valstybes išvežti vaikai (dažniausiai vieno iš tėvų ar giminaičių) būtų nedelsiant grąžinti į savo kilmės valstybę ir kad taip vaikas kuo mažiau nukentėtų dėl neteisėto atskyrimo nuo vieno iš tėvų.
Vaiko teisių apsauga
Beveik visos valstybės, išskyrus Somalį ir JAV, yra prisijungusios prie 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos. Konvencijos 2 straipsnyje yra nurodyta, kad valstybės gerbia ir garantuoja visas šioje Konvencijoje numatytas teises kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai.
Nepilnamečių vaikų išvykimą į užsienį išdavimo tvarką reglamentuoja
- 1980 m. Hagos „Konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų“ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.166677.
- Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašas. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActEditions/TAR.F8E6D06CEFD4?faces-redirect=true
Kiti teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių apsaugą situacijose, peržengiančiose vienos valstybės ribas:
- 1961 m. Konvencija dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisės nepilnamečių apsaugos srityje; https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.145799.
- 1996 m. Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje; https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.218321.
- 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. https://www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_id=44241
Šie teisės aktai:
- nustato, kuri valstybė turi imtis priemonių apsaugoti vaiko asmenį ir turtą;
- nustato, kurios valstybės teisė turi būti taikoma;
- nustato, kuri valstybė turi spręsti ginčus, susijusius su vaikų ir tėvų santykiais;
- numato, kaip vienos valstybės priimti sprendimai bus pripažinti ir vykdomi kitose valstybėse;
- Pagrindinė taisyklė – vaiko gyvenamosios (buvimo) vietos valstybė turi imtis priemonių siekiant apsaugoti vaiką bei spręsti ginčus, susijusius su tėvų ir vaikų santykiais.
KETINATE KELIAUTI SU GYVŪNU
Keliavimas su gyvūnais
Gyvūnų įvežimas iš ES valstybių
Gyvūnų augintojai, atvykstantys iš ES šalių, turėtų vežtis ir bendros ES patvirtintos formos savo augintinio pasą, kuriame būtų žymos apie vakcinaciją ar revakcinaciją nuo pasiutligės. Pasai veterinarijos gydyklose išduodami ne visiems gyvūnams, o tik šunims, katėms, šeškams ir naminiams šeškams. Šunys, katės ir šeškai turi būti identifikuoti – turėti aiškiai įskaitomą tatuiruotę (jeigu ji padaryta iki 2011 m. liepos 3 d.) arba būti paženklinti integriniu grandynu.
Gyvūnų įvežimas iš ne ES valstybių
Piliečiai, atvykstantys su gyvūnais į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, turėtų turėti valstybinio veterinarijos gydytojo išduotą veterinarijos sertifikatą bei dokumentą apie gyvūnui po vakcinacijos nuo pasiutligės patvirtintoje laboratorijoje atliktus antikūnių tyrimus ir jų rezultatus. Nevakcinuotų jaunesnių kaip 3 mėnesių amžiaus šunų, kačių ir šeškų įvežimas iš trečiųjų šalių gali būti leidžiamas, jeigu šiose šalyse yra palanki pasiutligės epizootinė situacija.
Smulkesnę informaciją apie naminių gyvūnų įvežimą į Lietuvos Respubliką bei išvežimą į Europos Sąjungos ir trečiąsias šalis galite rasti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje. https://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-gerove/keliavimas-su-gyvunais-augintiniais .