Kuba
Kuba – tai didžiausia Karibų jūros sala, besidriekianti įstrižai Karibų jūros ribų. Kuboje yra daugybė skirtingų miestų ir paplūdimių. Čia savąjį rojaus kampelį atras kiekvienas. Neišdildomi įspūdžiai, pietietiškas temperamentas, daugybė egzotiškų akimirkų! Bene kiekvienas yra girdėjęs apie žymiuosius kubietiškus cigarus, romą, nepakartojamo skonio kavą, auginamą įspūdingose kavos plantacijose. Kubos salyno sudėtyje yra apie 1600 mažesnių ir didesnių salų, iš kurių dvi priklauso Didžiųjų Antilų salų grupei – tai Kubos ir Chuventudo salos. Pietuose Kubos krantus skalauja Karibų jūra, pietvakariuose – Jukotano sąsiauris, rytuose – Vėjų sąsiauris, skiriantis nuo Haičio salos, šiaurėje – Floridos sąsiauris, skiriantis nuo JAV Floridos valstijos.
BENDRIEJI DUOMENYS APIE ŠALĮ
Plotas – 110 860 kv. km.
Gyventojai – 11 390 184 gyventojai (2017 m.). Dvi pagrindinės etninės grupės: mulatai – 51 % ir europiečiai – 37 %, taip pat afrikiečiai – 11 %, kiniečiai – 1 %.
Sostinė – Havana.
Kalbos – oficiali kalba – ispanų. Religija – Kuboje religija atskirta nuo valstybės. Gyventojai gali rinktis religiją. Plačiausiai paplitusi krikščionybė. Čia yra daug veikiančių bažnyčių, kurios turi didelę architektūrinę ir meninę vertę – tai Havanos katedra, šv. Angelo bažnyčia ir kitos.
Valiuta – Kubos pesas = 100 sentavų. Nuo 2004 metų, kuomet buvo uždraustas JAV doleris, šalies pinigų rinkoje egzistuoja nekonvertuojamas pesas, skirtas vidiniams atsiskaitymams, ir konvertuojamas pesas, skirtas atsiskaitymams su užsienio turistais. Vienas toks pesas prilygintas 1 JAV doleriui.
Politinė sistema – Šalies pavadinimas – Kubos respublika. Kuba yra socialistinė valstybė, parlamentinė respublika. Šalį nuo 1959 metų valdo Fidelis Kastro, pirma kaip premjeras, o nuo 1976 metų – kaip valstybės ir ministrų tarybų prezidentas. Jis taip pat ir komunistų partijos pirmasis sekretorius bei karo pajėgų vadas. Šalis suskirstyta į 14 provincijų ir Havanos administracinį vienetą.
VIZA
Trumpalaikiam buvimui Lietuvos Respublikos piliečiams vizos nereikia, tačiau lietuviai turistiniais tikslais į Kubą gali vykti tik su turistine kortele. Detalesnę informaciją apie Kubos turistinės kortelės gavimo tvarką galima rasti Kubos ambasados Suomijoje interneto svetainėje. Taip pat yra reikalaujama turėti kelionės ir sveikatos draudimą, kurį pripažįsta Kubos institucijos.
KLIMATAS
Kuba – tropikų šalis ir 330 dienų per metus čia šviečia saulė. Vidutinė metinė temperatūra – apie 25,5ºС. Šalčiausias mėnuo – sausis (vidutinė temperatūra 21ºС), o šilčiausias – liepa (vidutinė temperatūra apie 30ºС). Vandens temperatūra prie kranto: žiemomis – 25ºС, o vasaromis – 28ºС.
TRANSPORTAS
Kuboje nepatartina naudotis visuomeniniu transportu, nes paslaugų lygis yra labai žemas. Turistams Kuboje yra specialūs, turistiniai taksi. Taksi galima užsakyti iš bet kurio viešbučio. Šių mašinų maršrutai pastoviai yra kontroliuojami, o tai padeda užtikrinti keleivių saugumą.
SVEIKATA
Pavojingų vabzdžių ir gyvūnų įkandimai Kuboje beveik negresia. Bet maudytis neįrengtame paplūdimyje pavojinga. Jūros dugnas gali būti pilnas aštrių koralų nuolaužų ir jūros ežių. Labai pavojingos gali būti medūzos, vadinamos „portugališkaisiais laiveliais“, kurias vasara vėjai kartais atplukdo prie kranto. Paplūdimiai apsupti koraliniais rifais, tad stambioms žuvims, tokioms kaip rykliai, neprieinami. Didžiausias pavojus Kuboje – tai saulė. Nudegimus nuo saulės galima gauti net ūkanotą dieną, todėl būtina naudotis kremais nuo saulės su aukštu apsaugos lygiu. Vandens iš čiaupo gerti nerekomenduojama, geriau pirkti mineralinį.
VIRTUVĖ
Nacionalinės virtuvės pagrindą sudaro sezoniniai vaisiai, kepta kiauliena, ryžiai „kongri“ – balti ryžiai su juodosiomis pupelėmis, daržovės, jūros gėrybės, naminiai desertai. Kubos savitumas. Šalies savitumu – la cubania – saloje su pasididžiavimu vadinami vietiniams gyventojams būdingi bruožai ir šalies kultūros ypatumai. Į šią sąvoką įeina kubiečių išvaizda, susiformavusi iš dviejų pagrindinių tautų bruožų – ispanų ir afrikiečių, ir jų linksmas charakteris. Kubos gyventojai visada besišypsantys, labai svetingi, malonūs. Greita ispanų kalba pripildyta įdomių, kartais netikėtų posakių. Kubiečiai labai drąsūs, kilnūs, jų charakteryje jungiasi žmogaus savigarbos principai ir meilė Tėvynei. Tai veržlūs, pašaipūs ir labai aistringi žmonės.
Arbatpinigiai
Kuboje įprasta mokėti arbatpinigius 5-15% nuo sąskaitos. Nešikui, viešbučio kambarinei duodamas 1 USD. Nuotraukos. Negalima fotografuoti karinės technikos, kariškių, pramonės įmonių. O vietiniai gyventojai, atvirkščiai, labai mėgsta fotografuotis. Bet visada reikia paklausti jų leidimo.
KURORTAI
Havana – Kubos sostinė ir didžiausias Karibų salų miestas, turintis virš 2,16 mln. gyventojų. Tai taip pat pagrindinis šalies uostas (apie 80 proc. importo ir 25 proc. eksporto) su veikiančiu tarptautiniu José Martí oro uostu. Mieste išvystyta metalurgijos, naftos, chemijos, vaistų, maisto, tekstilės, odos, avalynės, poligrafijos pramonė. Yra universitetas, mokslų akademija, nacionalinis muziejus, E. Hemingvėjaus namas – muziejus. Išlikę XVI-XVIII a. architektūros paminklų, tarp kurių – katedra (XVIII a.) ir katedros aikštė.Nuo XVI a. pabaigos miestas tapo ispanų Kubos kolonijos administraciniu centru. 1762–1763 metais dabartinę sostinę okupavo britai, 1898 m. – JAV (ispanų-amerikiečių karo metu). Nuo 1902 metų Havana – Kubos Respublikos sostinė. Miestas patrauklus savo senamiesčiu, kuris 1982 metais buvo įtrauktas į UNESCO paveldo programos saugomų miestų sąrašą. Šią miesto dalį, anksčiau vadinamą „Meksikos įlankos raktu“, tiesog būtina aplankyti. Dar 1519 metais ant kanalo kranto, kuriuo lengvai galima patekti į gerai apsaugotą įlanką, buvo įkurtas miestas San Kristobal de la Havana. Dėl gero išsidėstymo miestas greitai tapo dideliu uostu, kuriame inkarus nuleisdavo daugelis ispanų laivų, gabenusių turtus iš amerikietiškųjų kolonijų. Visa tai įtakojo miesto suklestėjimą, o įdiegus puikią apsaugos sistemą ir, apsupus Havaną gynybine siena, ji pradėjo plėstis. Beje, įdomu tai, kad minėtoji siena pradėta statyti XVII amžiuje ir baigta tik po 100 metų. Dar iki šiol vyksta jau tradicija tapusi patrankos šūvio ceremonija prasidedanti kiekvieną vakarą, 21 valandą, San Carlos de la Cabania tvirtovėje. Kolonijiniu laikotarpiu patrankos šūvis buvo signalas uždaryti miesto vartus ir įtempti grandinę tarp El Morro ir La Punta tvirtovių, taip užkertant kelią laivams patekti į įlanką. Šiandien ši ceremonija laikoma įspūdžių kupinos havajietiškos nakties pradžia.
Trinidadas – tai miestas, saugomas UNESCO pasaulio paveldo programos. Jis priklauso didžiausių septynių miestų grupei, kuriuos saloje įkūrė žymusis ispanų užkariautojas Diegas Velaskesas. Trinidadas – tai tarsi laiko neliečiamas miestas su puikiai išsilaikiusiais neoklasicistinio ir barokinio stiliaus pastatais, siauromis, legendomis ir tradicijomis alsuojančiomis, gatvėmis, žaviomis aikštėmis ir juntamu jūros bei kalnų kvėpavimu. Trinidado simbolis – 45 metrų pilis, pastatyta 1816 metais San Luiso slėnyje, kuris vadinamas cukraus fabrikų slėniu ir laikomas žmonijos turtu. Iš aukštosios pilies buvo prižiūrimi vergai ir darbininkai, dirbę cukranendrių plantacijose.
Varaderas – tai pats žinomiausias ir pagrindinis turistinis Kubos kurortas, esantis šalies šiaurėje, apie 135 km į rytus nuo Kubos sostinės Havanos. Varaderas driekiasi siaura 20-ties kilometrų ilgio juosta palei dangiško žalumo vandenyną. 1992 m. smulkaus balto smėlio Varadero paplūdimiai buvo paskelbti vienais iš trijų gražiausių pasaulio paplūdimių. Varaderas – nedidelis, bet labai jaukus kurortinis miestelis, siūlantis ne tik platų komfortabilių viešbučių, barų, restoranų, naktinių klubų pasirinkimą, bet ir žymus gamtiniais lobiais: rifais ir jų gyventojais, Ambrosio ola su piešiniais ant sienų, nacionaliniu Varadero parku. Čia jūsų pramogas galės paįvairinti dviračiai, kateriai, valtys ir netgi malūnsparniai arba maži lėktuvai. Be to, čia yra net 23 nardymo centrai.
KĄ APLANKYTI
Vinjaleso slėnis – karstinis slėnis vakarų Kuboje, Pinar del Rijo provincijoje, į šiaurę nuo Vinjaleso miesto. Slėnį supa Sierra de los Organos kalnai, kuriuose gausu olų, urvų, karstinių įgriuvų. Slėnyje nuo seno verčiamasi tradiciniu tabako ir javų auginimu.
Malecón, Havana – švyturys ir jo istorija.
Kajo Largo del Suras arba Kajo Largas – koralinė sala Karibų jūroje, rytiniame Kanareoso salyno pakraštyje, pavaldi Kubai, Chuventudo provincijai. Salos plotas 37,5 km². Ji nusidriekusi siaura nerija per 25 km. Beveik visą salą užima balto smėlio paplūdimiai, apaugę kokoso palmėmis.
El Capitolio – teatras, architektūra ir istorija.
Castillo De Los Tres Reyes Del Morro – šis fortas, legendinis Havanos jūrinės praeities simbolis, datuojamas XVI a. pabaiga.
Havanos katedra – barokinio stiliaus Romos katalikų katedra Kubos sostinėje Havanoje. Havanos kardinolo arkivyskupo buveinė. Architektas – italas Francesco Borromini. Katedra taip pat yra pašvęsta Šv. Kristoforui, todėl ji kartais vadinama Šv. Kristoforo katedra.