Italija
Italijos Respublika yra valstybė pietų Europoje. Italija apima bato (aulinuko) formos pusiasalį ir dvi dideles salas Viduržemio jūroje: Sardiniją ir Siciliją, bei daug mažesnių (tarp jų žymesnės – Elbos, Kaprio salos). Šiaurėje šalis remiasi į Alpes, kur ribojasi su Prancūzija, Šveicarija, Austrija ir Slovėnija. Nepriklausomos San Marino ir Vatikano valstybės yra anklavai Italijos teritorijoje.
Italija garsi savo virtuve, madomis ir dizainu, rūbų pramone, architektūra, menu, muzika ir kaip puiki vieta turizmui. Italija priklauso labiausiai išsivysčiusių pasaulio pramoninių valstybių grupei G8. Italija – pasaulio kultūros lobynas su begale vertingų įvairių epochų architektūros statinių, nuostabiais meno kūriniais, pasakiško grožio kraštovaizdžiu, stebinančiu snieguotomis Alpių viršukalnėmis ir saulėta Adrijos jūra, veikiančiais ugnikalniais, nuostabiais paplūdimiais, prestižiniais kurortais, kurie pavertė šią šalį tikru turistų rojumi. Italija didžiuojasi savo įvairia virtuve, vynais, kava, madomis ir dizainu, futbolu ir šiltais gyvenimu besidžiaugiančiais svetingais italais, mėgstančiais vakare išeiti į miestą ir emocingai bendrauti jaukiose kavinukėse.
BENDRIEJI DUOMENYS APIE ŠALĮ
Plotas – 301 230 km².
Gyventojų skaičius – 59 797 978 gyventojai (2017 m.)
Sostinė – Roma (2,8 mln. gyv.).
Kiti svarbūs miestai – Milanas, Neapolis, Turinas, Venecija, Florencija, Genuja, Bolonija.
Religija – dauguma gyventojų Romos katalikai.
Kalba – italų.
Piniginis vienetas – euras.
Interneto kodas – .it
Šalies tel. kodas – +39
VIZA
Lietuvos Respublikos piliečiams vykstant į šią šalį vizos nereikia.
GEOGRAFIJA
Italijos pagrindas yra ilgas, aulinį batą primenantis Apeninų pusiasalis, kuris išsikiša į Viduržemio jūrą, kur kartu su didžiosiomis Sardinijos ir Sicilijos salomis atskiria Viduržemio jūros dalis: Ligūrijos jūrą, Tirėnų jūrą, Jonijos jūrą ir Adrijos jūrą. Jūros pakrantės ilgis sudaro iki 7600 km. Italija priskiriama Pietų Europai.
Šalies ilgis iš šiaurės į pietus sudaro apie 1140 km. Italija daugiausia yra kalnų šalis. Apeninų kalnai (aukščiausias taškas – Korno viršukalnė 2914 m) sudaro pusiasalio pagrindą, einantį į šiaurės vakarus iki susijungimo su Alpėmis (Ligūrijos, Pajūrio, Kotijos, Grajo, Peninų, Leponto, Sergamo, Karnijos ir Julijos Alpės), kalnagūbriu, kuris „uždaro“ Italiją iš šiaurės. Čia yra Aostos, Fiemės ir Gardenos tarpukalnių slėniai ir didelė aliuvinė lyguma, vadinama Po-Venecijos lyguma, per kurią teka Po upė ir jos pagrindiniai intakai iš Alpių, Apeninų ir Dolomitų.
Aukščiausia šalies viršukalnė yra Monblanas (Monte Bianco) prie sienos su Prancūzija (4810 m virš jūros lygio), nors Italija dažniau siejama su savo garsiaisiais ugnikalniais: šiuo metu miegančiu Vezuvijumi netoli Neapolio ir labai aktyvia Etna Sicilijoje, taip pat žymus yra Stombolio ugnikalnis.
KLIMATAS
Renkantis kelionės kryptį labai svarbu atsižvelgti į šalyje vyraujantį klimatą. Italija ypatinga tuo, kad turi ką pasiūlyti tropinio karščio mėgėjams bei keliautojams, kuriems mieliau vėsesnis oras. Italijos klimatas – Viduržemio jūros, o Sicilijos regione – subtropinis. Kai kuriuose Italijos regionuose vyrauja drėgnas subtropinis klimatas, kituose daugiau vėjuotų ir sausesnių orų. Klimatas šioje šalyje labai įvairus, žiemos metu oras Milane – Šiaurės Italijoje gali būti 2 laipsniai šalčio ir snigti, kai tuo metu Pietų Italijoje Palermo mieste 20 laipsnių šilumos. Vasaros metu beveik visuose Italijos regionuose laikosi šilti orai, pavyzdžiui, vidutinė birželio oro temperatūra Romoje yra 23 laipsniai šilumos. Su tokia orų įvairove kiekvienas sau ras aukso viduriuką.
REGIONAI
Sardinija – antra pagal dydį Italijai priklausanti sala Viduržemio jūroje. Sardinijos sala sutraukia visus besižavinčius laukinės gamtos grožiu. Salos pakrantė vilioja paslėptomis įlankomis ir įspūdingais paplūdimiais, balto smėlio kopomis. Be abejo, šio regiono karalienė yra krištolinė jūra. Nuostabios turkio spalvos įlankomis ir balto smėlio paplūdimiais Sardinija galėtų varžytis su tropikų kurortais. Toliau nuo pakrantės kraštovaizdis vėl pakeri idiliškais kaimo vaizdais, ganyklose žolę rupšnojančiomis avelėmis, šimtamečiais miškais apaugusių kalnų peizažais bei slėniais su apelsinmedžių ir citrinmedžių giraitėmis. Čia rasite ir ramybę gamtoje, ir linksmybes pajūrio baruose; galėsite vieną dieną degintis ir maudytis skaidrioje jūroje, o kitą – lankyti viduramžiškus miestelius ir legendomis apipintus senovės paminklus; mėgautis vietiniu vynu ir pecorino sūriu, gardžiuotis gausia makaronų porcija, ragauti saloje išaugintas daržoves ir vaisius (Sardinijoje beveik nėra importinių vaisių ir daržovių!). Visame pasaulyje garsi Smaragdinė pakrantė (Costa Smeralda) ir jos perlas Porto Červas (Porto Cervo) suderina regiono istoriją, kultūrą ir linksmą įvairiaspalvį naktinį gyvenimą. Beje, Senasis uostas (Porto Vecchio) turistų laikomas geriausiu visos Viduržemio jūros uostu.
Sicilija – Sicilija priklauso Italijai, tačiau yra lyg atskira šalis. Kita kalba, kiti papročiai, kita istorija. Senovėje čia gyveno kelios vietinės gentys, kol salą kolonizavo graikai ir finikiečiai. Tuo metu garsėjo graikų Sirakūzai, kuriuose gyveno Archimedas, žuvęs nuo kitų užkariautojų – romėnų. Romėnų laikotarpiu Sicilija buvo pagrindinis imperijos javų aruodas. Vėliau Siciliją valdė vandalai, ostrogotai, bizantiečiai (kurį laiką čia buvo Bizantijos sostinė), arabai, normanai, ispanai. Kai kurie užkariautojai niokojo salą, o kai kurie į vietos kultūrą žiūrėjo labai tolerantiškai. Pavyzdžiui, romėnai netrukdė jai ir toliau likti graikiška, o arabų valdymo metu Sicilija nepakeitė tikybos ir apskritai klestėjo. Nuo Italijos Siciliją skiria Mesinos sąsiauris. Siauriausioje vietoje – tik 3 kilometrai, geras plaukikas nesunkiai įveiktų. Sala trikampio formos ir jos krantus skalauja trys jūros: Viduržemio, Jonijos ir Tirėnų. Paplūdimiai čia patys įvairiausi: juodojo ir baltojo smėlio, uolėti ir žvyro, su įlankom ir kalnais. Be jūros, Sicilijoje populiarūs terminiai šaltiniai, puikiai tinkantys gydymui bei kosmetinėms procedūroms. Pagrindinė gamtos įžymybė Sicilijoje – ugnikalnis Etna. Tai didžiausias ir vienas aktyviausių Europos ugnikalnių. Graikai manė, kad jame įsikūrusi Hefaisto kalvė, o jo papėdėje gyvena kiklopai. Etna nuolat rūksta ir laikas nuo laiko išsiveržia, nors galimybė, jog patirsite paskutinę Pompėjos dieną, ne didesnė nei pamatyti minėtuosius kiklopus. Siciliečių kalba ugnikalnis vadinamas „nuostabiu kalnu“. Panašu, kad tokį įspūdį apie jį ir išsivešite. Sicilijoje nemaža įspūdingų miestų. Palermas, Taormina, Sirakūzai, Katanija, Agridžentas, Marsala ir kt. Tiek jie, tiek vaizdingos pakrantės, puikūs viešbučiai ir gamtos įvairovė traukia turistus iš viso pasaulio. Siciliečiai be galo nuoširdūs, jie atvirai domėsis ir žavėsis jumis, dažniausiai pasiūlydami mažų dovanėlių. Kavos puodelį, vaisių ar midijų turguje, ir visada – šypseną. Tikrą, ne išmoktą, skirtą specialiai jums. Į Siciliją labiausiai verta važiuoti dėl to, jog daugybę dalykų jūs rasite tik čia, niekur kitur. Ir kai ko iš tų dalykų niekada nepamiršite. Žinoma, ne mafijos, ji tik filmuose. Veikiau Etnos ir Sicilijos baroko.
Iskija – tai unikali, vulkaninės kilmės sala Tirėnų jūroje, šiauriniame Neapolio įlankos pakraštyje. Iskijos sala tikras Viduržemio jūros perlas. Nors visas salos perimetras siekia vos 34 kilometrus, tačiau joje gyvena daugiau nei 60 tūkst. žmonių. Be abejo, pagrindinis salos gyventojų verslas yra turizmas, o turistams sala tikrai turi ką pasiūlyti. Visame pasaulyje Iskija pirmiausia garsėja turistams siūlomomis ypatingomis pramogomis: karštųjų versmių ir vulkaninės kilmės purvo procedūromis. Vulkaninis purvas apskritai yra unikalus reiškinys pasaulyje, kurio versmėmis gali pasigirti vos 26 pasaulio valstybės.
Amalfi – miestas Kampanijos regione esančioje Salermo provincijoje, Italijoje. Nuo Neapolio miestas nutolęs 38 kilometrus į pietryčius. Amalfi išsidėstęs ant stačių uolų, nuo kurių atsiveria nepakartojamas vaizdas į jūrą. Kaip ir Neapolis, Amalfi buvo paveiktas skirtingų kultūrų įtakos, kurios jį padarė išskirtiniu ir suteikė savitumo. Miesto centre yra išlikusi IX amžiaus katedra, sulaukianti didelio turistų susidomėjimo, kadangi joje yra saugomi švento Andrėjaus palaikai. Amalfi, kaip ir Neapolis, yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Neapolis – miestas pietinėje Italijoje, Kampanijos regiono sostinė. Tai pagrindinis pietų Italijos ekonominis ir kultūrinis centras bei trečias didžiausias Italijos miestas po Romos ir Milano. Turistus į Kampanijos sostinę traukia didžiausias Europoje istorinis centras, kuris mena 27 istorijos amžius. Per visą šį laikotarpį dėl įtakos regione konkuravo daug valstybių ir tautų, todėl čia susiformavo įvairialypė kultūrinė situacija. 1861 metais, suvienijus Italiją, Neapolis oficialiai pateko į jos sudėtį ir tapo, tuomet dar Italijos karalystės, dalimi. Tokia spalvinga istorija lėmė tai, kad Neapolio centre galima pamatyti gausybę architektūros šedevrų, priskiriamų įvairiems meno stiliams. Visas istorinis Neapolio centras yra įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą, o greta miesto yra kitas, ne mažiau turistus traukiantis objektas – Vezuvijaus ugnikalnio sunaikintos Pompėjos griuvėsiai. Taip pat Neapolis yra laikomas vienu labiausiai religingų miestų pasaulyje, kadangi jame yra net 448 bažnyčios.
Toskana – kerintis regionas vidurio Italijoje. Skulptūriškai nulipdytas kiekvienas šios žemės lopinėlis su įspūdingais viduramžių kalnų miesteliais, nuostabiu gamtovaizdžiu, pakrantėmis, vynuogynų laukais, tamsiai žaliais kiparisais, vingiuotais smėlėtais keliukais, vedančiais iki rūdžių spalvos ūkininkų namų ir samanomis dengtų pilių. Toskana žinoma dėl gražaus kraštovaizdžio bei meno palikimo. Toskanos sostinė Florencija – vienas gražiausių miestų Italijoje, garsus neišmatuojamais meno šedevrais ir architektūros lobiais. Kadaise šiame mieste gimė ir po visą Europą išplito Renesanso kultūra, čia gimė ir dirbo tokios mokslo ir meno įžymybės kaip Frančeskas Petrarka, Dantė, Botičelis, Mikelandželas, Leonardo da Vinci, Galilėjus, Amerigas Vespučis ir Pučinis.
Ligūrija – vienas mažiausių Italijos regionų prie Viduržemio jūros, šiaurės vakarų Italijoje. Nepaprasto skaidrumo vanduo, smėlėti paplūdimiai, pereinantys į stačias, tiesiog į vandenį krintančias uolas, ištisus metus žaliuojanti gamta, šilta jūra, malonūs žmonės ir puiki virtuvė – tai didžiausias Ligūrijos turtas ir nuostabi vieta romantiškam poilsiui. Iš Ligūrijos regiono lengvai pasiekiami visame pasaulyje žinomi Prancūzijos Žydrosios pakrantės perlai: Nica, Kanai ir Monakas. Ligūrija ribojasi su Prancūzija, Pjemontu, Toskana. Išvystyta turizmo infrastruktūra turistams puikiai užtikrina malonų poilsį bei nepamirštamus nuotykius.
Riminis – galbūt yra vienas iš žinomiausių ir garsiausių paplūdimių kurortų visoje Europoje. Tūkstančiai lankytojų čia stengiasi degintis priešais saulę, atsipalaiduoti paplūdimiuose ir pabėgti nuo užimto gyvenimo. Kaip Riminio provincijos sostinė, šiame mieste gyvena apie 146 000 gyventojų, todėl jis yra vienas didžiausių Emilijos – Romanijos regionas Italijoje. Šis Italijos regionas kažkada buvo iškilęs Romos imperijoje, o Romos miesto liekanos vis dar gali būti pastebėtos Rimini. Iš pradžių įkurtas 268 m. pr. Kr. miestas buvo gyvybiškai svarbi komunikacijos priemonė, o jo vieta Adrijos jūroje tapo svarbia tvirtove. Viduramžiais Riminis pasikeitė ir priklausė Ostrogotui. Jis taip pat buvo labai svarbus Italijos XIX a. revoliucijos metu. Be fantastinių paplūdimių, Rimini taip pat turi daugybę istorinių vietų, gražių parkų, žavingų ir įdomių muziejų. Lengva suprasti, kodėl šis miestas yra toks populiarus ir kodėl turizmas sudaro didelę Riminio ekonomikos dalį.
Kaprio sala – Italijos sala, esanti tarp Neapolio ir Salerno įlankų. Salos pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio Capros, reiškiančio šernas. Sala susidariusi iš klinčių. Aukštuose uolėtuose krantuose gausu karstinių darinių: arkų, urvų, uolų. Aukščiausias salos kalnas Solaro yra 589 m. aukščio. Turizmo infrastruktūra užtikrina poilsį ir įspūdžius būnant šioje saloje. Saloje yra du miestai – Kapris ir Anakapris. Kapri sala pasižymi itin gausia augmenija – viso auga apie 800 rūšių augalų. Citrinų ir vynuogių derlius saloje nuimamas triskart per metus. Įdomus faktas, kad iš gėlių, auginamų saloje, gaminami įvairūs kvepalai.
Roma – tai didžiausias miestas Italijoje taip pat Roma yra Italijos sostinė nuo 1870m. Miestas yra didelis turistų traukos centras, nes turi daug antikinių ir viduramžių paminklų taip pat turtingus muziejus. Turizmo infrastruktūra garantuoja nepamirštamus įspūdžius. Roma turi gilią istorinę praeitį apie kurią liudija istoriniai paminklai, muziejai. Taip pat dauguma turistų į Romą plūsta dėl to jog Romoje yra popiežiaus rezidencija. Įdomus faktas, kad Roma yra trečias pagal turistų lankomumą miestas Europos Sąjungoje.
Milanas – antrasis pagal dydį Italijos ir pirmasis bei svarbiausias šiaurinės Italijos miestas. Milanas įsikūręs Lombardijoje, turtingiausiame ir tankiausiai gyvenamame Italijos regione, ir yra jos sostinė. Puikiai išvystyta turizmo infrastruktūra garantuoja gerus įspūdžius. Milane pilna įvairiausių muziejų, pilių. Taip pat dauguma šį miestą žino, kaip mados sostinę. Miesto pavadinimas kilęs iš Mid-lan, kuris reiškia lygumos vidurį.
TRANSPORTAS
Visi didieji miestai turi geras transporto sistemas, įskaitant autobusų ir požeminių traukinių tinklus. Venecijoje pagrindinis viešojo transporto variantas yra vaporetti (nedideli keleiviniai keltai). Platus metropolitas (metro) egzistuoja Romoje, Milane, Neapolyje ir Turine, mažesniuose metruose Genujoje ir Katanijoje. Permoje esantis „Minimetrò“ jungia traukinių stotį su miesto centru. Bet kokio dydžio miestai ir miesteliai turi efektyvią urbanistinę (priemiesčio) autobusų sistemą. Paslaugos yra ribotos sekmadieniais ir švenčių dienomis. Pirkite autobusų ir metro bilietus prieš įlaipindami ir patvirtindami juos vieną kartą. Keleiviams, turintiems negaliojančius bilietus, taikoma bauda (nuo 50 iki 110 eurų). Pirkite bilietus iš spaudos kioskų, bilietų kabinų ar autobusų ir metro stočių. Bilietai paprastai kainuoja apie 1–2 eurus. Daugelis miestų siūlo geros vertės 24 valandų arba kasdienių turistinių bilietų. Mokesčiai įvairiuose regionuose šiek tiek skiriasi. Dauguma trumpų kelionių mieste kainuoja nuo 10 iki 15 EUR. Paprastai viename taksi leidžiama ne daugiau kaip keturi žmonės.