Izraelis
Izraelis – valstybė Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros rytuose. Izraelis ribojasi su Libanu, Sirija, Jordanija, Egiptu. Pagal pagrindinius įstatymus Izraelis save skelbia žydų demokratine respublika. Izraelis turi aukščiausią pragyvenimo lygį Artimuosiuose Rytuose ir patenka į dešimtuką šalių su ilgiausia vidutine gyvenimo trukme. Ne daugelis šalių gali pasigirti tokia geografine įvairove nedidelėje teritorijoje – Viduržemio jūros paplūdimiai, kvapą gniaužiantis kalvų ir slėnių grožis, gąsdinanti Negyvosios jūros ramybė, įspūdingasis Ramono krateris ir beveik pusę šalies ploto užimanti Negevo dykuma. Nors ir Izraelio lankytojai neišvengiamai bent dalinai susipažįsta su sudėtinga šalies politika, šalis gali pasiūlyti daugybę būdų atsipalaiduoti: Tel Avivo ir Haifos barai ir paplūdimiai, Galilėjos vyninės meze stalai, senoviniai Nazaretas ir Jeruzalė. Muedzino kvietimas į pamaldas mečetėje ir tyli judėjų ortodoksų malda prie Raudų sienos atspindi kaip čia gyvenančių musulmonų, krikščionių ir žydų religinis atsidavimas liečia kiekvieną jų gyvenimo aspektą.
BENDRIEJI DUOMENYS APIE ŠALĮ
Plotas: 20 770 km².
Gyventojų skaičius: 8 323 248.
Sostinė: Jeruzalė (vienašališkai paskelbta, nepripažinta tarptautiniu mastu), Tel Avivas (laikomas sostine daugumos užsienio valstybių).
Kalba: hebrajų.
Valiuta: naujasis šekelis.
Religija: judaizmas.
Telefonas: +972.
Elektra: 230 voltų, C ir H tipo rozetės ir kištukai.
KLIMATAS
Izraelis patenka į subtropinio, Viduržemio jūros tipo klimato juostą. Vasaros ilgos, karštos ir sausos, žiemos trumpos, vėsios ir drėgnos. Vasaros labai drėgnos jūros pakrantėje, tačiau Negevo dykumoje – labai sausos. Šalčiausias mėnuo – sausis (5–12 °C), karščiausias – rugpjūtis (18–38 °C). Karščiausiu Izraelio miestu laikomas Elatas. Daugiau nei 70 % kritulių iškrenta lapkričio – kovo mėnesiais. Negevo dykumoje per metus iškrenta apie 50 mm kritulių, o šiaurėje – apie 900 mm. Sausio – vasario mėnesiais kalnuose ir centrinėse aukštumose (taip pat ir Jeruzalėje) galimas sniegas. Vasarą dažni škvalai, audros.
LANKYTINOS VIETOS
Jeruzalė – senas Artimųjų Rytų miestas, labai svarbus krikščionims, žydams ir musulmonams. Miesto statusas ginčytinas. Izraelis kontroliuoja visą miestą ir yra paskelbęs Jeruzalę savo sostine, tačiau nemažai musulmonų valstybių to nepripažįsta. Mieste yra Uolos kupolo šventykla, kuri yra seniausias išlikęs islamiškos architektūros statinių (pastatyta VII a.). Raudų siena – Šventyklos kalno atraminės sienos dalis Jeruzalėje. Maždaug pusė šios sienos yra 516 m. pr. m. e. pastatytos ir 70 m. e. m. romėnų sugriautos Antrosios šventyklos likučiai. Likusi dalis yra pristatyta po VII a. Milijono žmonių papročiu tapo parašyti raštelį ir įkišti į Raudų sienos plyšį. Jame prašoma sėkmės, sveikatos, turtų ir t. t. Kristaus Kapo bažnyčia – svarbiausias statinys Jeruzalėje krikščionims, ten, kur Jėzus buvo nukryžiuotas, palaidotas, ir prisikėlė – nuolat knibžda lankytojų.
Negyvoji jūra – yra Izraelio ir Jordanijos teritorijose. Garsėja savo druskingumu, jūros druskos neretai naudojamos kaip gydomasis preparatas. Nors yra vadinama jūra, tačiau morfologiškai tai yra ežeras, kadangi neturi tiesioginio ryšio su Pasauliniu vandenynu.
Tel Avivas – Izraelio miestas Viduržemio jūros pakrantėje. Didžiausias Izraelio uostamiestis, metropolinė teritorija, finansų ir prekybos centras. 2003 m. Tel Avivo „baltasis miestas“ įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tel Avive gausu sodų ir parkų, iš kurių didžiausias – Ganei Yehoshua parkas.
Nazaretas – Izraelio didžiausias miestas. Nazaretas taip pat yra laikomas Izraelio arabų sostine. Jie sudaro absoliučią daugumą miesto gyventojų. Pasak Evangelijų, Nazarete yra gyvenęs Jėzus Kristus.
Haifa – trečias pagal dydį Izraelio miestas, esantis Viduržemio jūros pakrantėje, Karmelio kalno pašlaitėje. Haifoje veikia Bahajų pasaulinis centras ir miesto vizitinė kortelė Bahajų sodai įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą bei yra pagrindinis turistų traukos objektas.
Betliejus – miestas visai šalia Jeruzalės. Kristaus gimimo ir Rachelės palaidojimo vieta. Miestas svarbus tiek krikščionims, tiek judėjams.
Cezarėja – praeityje gyvavęs Romos metropolis, pastatytas Romos imperatoriaus Augusto Cezario garbei. Išlikę senovėje buvusios didingos šventyklos griuvėsiai.
MAISTAS IR GĖRIMAI
Tradiciškai žydai maisto produktus skirsto į košerinius (leistinus) ir trefinius (draudžiamus). Košeriniu maistu yra laikomi augaliniai produktai, taip pat aviena, ožkiena, jautiena, elniena, naminė paukštiena ir žuvis, kuri turi žvynelius, pelekus ir išsivysčiusį nugarkaulį. Kiauliena, triušiena ir visa žvėriena bei rykliena, unguriena, jūros gėrybės ir pan. yra draudžiama. Taip pat negalima vienu metu valgyti pieno ir mėsos produktų. Mėsa jokiu būdu negali būti kepama svieste. Vienas pagrindinių reikalavimų – jokio kraujo maiste.
Populiariausi patiekalai Izraelyje: falafeliai, humusas, šakšuka, kuskusas, burekai, tahina, „mėsa žydiškai“, meorav ierušalmi, baklažano salotos su majonezu, lęšių sriuba, kepta tilapija („St. Peter‘s fish“), rugelach ir tahini sausainiai.
Izraelyje yra labai stipri kavos gėrimo kultūra, turkiška kava kartais yra paskaninama kardamonu. Taip pat yra mėgstama arbata. Populiaresni alkoholiniai gėrimai – arakas, alus ir, žinoma, izraelietiškas vynas.
MUITINĖ
Trumpalaikiam buvimui Lietuvos Respublikos piliečiams vizos nereikia. Vykstant į šalį reikia turėti pasą, kuris galioja mažiausiai 6 mėnesius nuo atvykimo į Izraelį datos. Taip pat privaloma turėti kelionės bilietus pirmyn ir atgal, turėti dokumentus, įrodančius nakvynės vietą Izraelyje visą vizito laikotarpį, turėti dokumentus, įrodančius pakankamą piniginių lėšų kiekį Izraelyje būti visą vizito laikotarpį. Izraelyje dirbantys užsieniečiai, norintys pakviesti į svečius savo giminaičius, dėl jų apsilankymo turi iš anksto kreiptis į Izraelio vidaus reikalų ministeriją.
SVEIKATA IR SAUGUMAS
Privalomų skiepų nėra. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatito A ir B, revakcinuotis nuo difterijos ir stabligės.
Izraelis yra šalių, į kurias vykstant rekomenduojama atkreipti dėmesį į kelionės saugumą, sąraše. Rekomenduojama nevykti į Gazos ruožą, nesilankyti Rytų Jeruzalės rajonuose (Ras al-Amud, At-Tur/Mount of Olives, Wadi Al-Joz, Silwan ir kt.), kuriuose saugumo padėtis neprognozuojama dėl pasikartojančių riaušių su Izraelio saugumo pajėgomis. Rekomenduojama susilaikyti nuo kelionių į pasienio ruožus su Sirija ir Libanu ir nevykti į Izraelio kontroliuojamas Golano aukštumas, Shebaa Farms ir Ghajjar rajonus. Rekomenduotina gerbti visų religijų papročius ir tradicijas. Žydų ultra-ortodoksų gyvenamuose rajonuose lankytis tik tinkamai apsirengus, atsižvelgti į šabo (kassavaitinės šventės, kuri tęsiasi nuo penktadienio saulėlydžio iki šeštadienio saulėlydžio) ir kitų žydų religinių švenčių tradicijas. Tokiomis dienomis visuose šalies žydų ultra-ortodoksų rajonuose draudžiamas bet kokio transporto, įskaitant dviračius, naudojimas.
TRANSPORTAS
Traukiniai yra geriausias būdas keliauti tarp Ben Gurion oro uosto ir Tel Avivo, Haifa, Akko (Acre) ir Be’er Sheva, taip pat daugiau vietų pakrantėje. Dažniausias viešojo transporto būdas Izraelyje yra autobusas. Šabo ir kitų žydų religinių švenčių metu šalyje neveikia visuomeninis transportas.