Indonezija
Indonezija – tai kontrastų žemė, nusidriekusi 5150 km iš vakarų į rytus, 17 500 salų, kurių 6000 gyvenamos. Šalyje galima pamatyti kelių kilometrų aukščio kalnus bei kaskart pabundančius ugnikalnius, koralinių rifų apsuptas, žmogaus beveik nepaliestas salas. Drėgni miškai pilni turtingos gyvūnijos ir augalijos, čia pat tarpusavy kontrastuodami stovi šiuolaikiniai ir istoriniai miestai, įvairių epochų architektūros paminklai. Indonezija yra didžiausia pasaulyje musulmoniška valstybė, tačiau išsiskiria savo tolerantiškumu, religine ir kultūrine įvairove. Šalyje gyvena apie 300 tautų ir etnografinių grupių. Ir nors Indonezijos Respublikos egzistavimo pradžia yra siejama su 1945 m. rugpjūčio 17 d. paskelbta nepriklausomybe, šalyje gausu įvairių laikotarpių kultūrinio palikimo ženklų. Šiuolaikinė Indonezija – tai sparčiai modernėjanti šalis, kurioje šiuolaikinės naujovės ir laimėjimai harmoningai dera su ilgaamžėmis vietos tradicijomis ir dabarties papročiais.
BENDRIEJI DUOMENYS APIE ŠALĮ
Plotas: 1 919 440 kv. km.
Gyventojų: 263 510 146 (2017 m.)
Sostinė: Džakarta.
Kalba: indoneziečių (Bahasa Indonesia).
Valiuta: Indonezijos rupija (IDR)
Religija: musulmonai (86,1 %), protestantai (5,7 %), katalikai (3 %), induistai (1,8 %).
VIZA
Lietuvos Respublikos piliečiai be vizų gali vykti į Indoneziją turistiniais tikslais ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui.
GEOGRAFINĖ PADĖTIS
Indonezijos Respublika yra įsikūrusi Azijos pietryčiuose, Malajų salyne, Indijos ir Ramiojo vandenynų sandūroje. Didžiausią pasaulio salų valstybę Malakos sąsiauris skiria nuo Malaizijos kontinentinės dalies (Kalimantano salos šiaurėje ribojasi su Malaizijos teritorija) ir Singapūro, Sulavesio jūra – nuo šiauriau esančių Filipinų, Timoro ir Arafuros jūra – nuo Australijos. Šalies rytuose, Naujosios Gvinėjos saloje ribojasi su Papua-Naująją Gvinėja, Timoro saloje – su Rytų Timoru.
KLIMATAS
Klimatas didesnėje šalies dalyje – jūrinis ekvatorinis (pusiaujo), per metus iškrinta iki 4000 mm kritulių. Javos ir Mažosios Sundos salose – musoninis subekvatorinis (žiemą vėjas pučia nuo sausumos į jūrą, o vasarą – atvirkščiai, per metus iškrinta iki 2000 mm kritulių). Subekvatorinio klimato juostoje yra ryškūs du metų laikai – lietingasis (vasara – nuo lapkričio iki balandžio) ir sausasis (žiema – nuo gegužės iki spalio). Oro temperatūra tiek lietinguoju, tiek sausuoju sezonu išlieka pastovi – nuo 24 iki 32 laipsnių šilumos. Pelkėtose vietovėse ir kalnų slėniuose vyrauja dažni rūkai. Oro drėgnumas svyruoja nuo 75 % iki 100 %. Aukštikalnėse retkarčiais pasitaiko šalnų.
MAISTAS
Indonezijai būdingas maisto ruošimas, naudojant vietoje randamus ir auginamus maisto produktus. Patiekalai gaminami iš šiam regionui būdingo ir labiausiai paplitusio augalo – ryžių. Gausiai naudojami vietos prieskoniai – paprikos, aštrieji pipirai, bazilikas, mėta. Gausiai naudojami vaisiai ir daržovės, kokoso palmės vaisiai. Indonezijai esant jūrų valstybei, vyrauja patiekalai iš jūros gėrybių. Pagrindinis vartojamas mėsos produktas – paukštiena. Dėl Kinijos įtakos, šalyje plati kiniškų patiekalų įvairovė. Maistas šalyje ruošiamas vadovaujantis nusistovėjusiais islamo reikalavimais (halal).
KAINOS
Indonezija yra gan pigi šalis. Jų kainų lygis yra šiek tiek mažesnis nei Tailande, tačiau yra didesnis nei Vietname ir Filipinuose. Viešbučiai, maistas ir transportas pasirodys nebrangus, o kai kurių importuotų prekių (pavyzdžiui, aukštos kokybės elektronikos) kainos gali būti didesnės nei Europoje.
KĄ VERTA APLANKYTI
Java – tai ekonominis šalies centras, su sostine milžine Džakarta priešakyje. Java savo glėbyje talpina 130 milijonų gyventojų ir šis skaičius turi tendenciją augti. Kaip ten bebūtų, ši sala vis dar turi ką pasiūlyti keliautojams – daugybę kultūrinių vietų, vulkanų slėnių, tropinių paplūdimių bei gilias tradicijas menantį vietinių gyvenimą. Jei Džakarta apibūdinama kaip šalies sostinė bei investicijų traukos centras, Jogyakarta neretai nusakoma kaip kultūrinė šalies sostinė, su gyvu kultūriniu gyvenimu, karta iš kartos perduodamomis tradicijomis.
Balis – išsiskiria visos Indonezijos kontekste, kadangi tai hinduistinė sala iki šiol praktikuojanti hindu religiją ir ritualus. Esant čia pasinersite į hindų religijos grožį, su gėlėmis, aukomis, smilkalų kvapu ir šventyklomis netikėčiausiose salos vietose. Kita vertus, Balis turi ir kitą, labiau turistinį veidą, su viešbučiais, pramogų kultūra ir visą parą verdančiu gyvenimu. Belieka pasirinkti: sala maža, tačiau gali pasiūlyti daug įvairiausių pramogų ir nuotykių.
Sulavesis – sala garsėja išskirtinio grožio gamta, salomis, žmonėmis, kultūromis ir įspūdingu povandeniniu pasauliu, todėl žmonės dažniausiai čia užklysta išmėginti nardymo malonumų, aplankyti gamtinių rezervatų (pamatyti įvairiausių beždžionėlių, drugelių ir kt.) ar tiesiog atgauti jėgas leidžiant laiką salose. Nuo šiaurės iki pietų Sulavesis turi ką pasiūlyti net ir išrankiausio keliautojo akiai. Salos šiaurė su pagrindiniu miestu Manado vilioja keliautojus žaliais Minahasos slėniais ir kalvomis, taip pat Bunakeno sala, su nuostabiu povandeniniu pasauliu priešakyje.
Sumatra – tai nuotykiai, prasidedantys jau nuo pirmojo žingsnio. Ši magiška Indonezijos sala labai įvairiapusiška, todėl ji patraukli ir gamtos mylėtojams, vertinantiems laukinę gamtą bei vaizdingus peizažus, ir nutrūktgalviams keliautojams, išsiilgusiems autentikos, tradicinių papročių bei aktyvaus keliavimo. Sumatra šešta pagal dydį sala pasaulyje ir didžiausia sala priklausanti Indonezijai. Iš šios salos neretai pasigirsta žinios apie žemės drebėjimus ir kitas stichines nelaimes, čia nuolat tenka remontuoti kelius, mat dėl žemės plokščių judėjimo, nuolatos yra kelių danga, o tai stipriai apsunkina judėjimą saloje, todėl keliavimui geriausia rinktis lėktuvą, mat atstumai tikrai nemenki, o keliaujant autobuse galima praleisti ne vieną dieną.
Lombokas – turistų neatrasta sala, kuri garsėja nuostabiais paplūdimiais, laukine gamta bei išlikusiais senoviniais kaimais. Tai išskirtinė sala – sakoma, kad Lomboke galima išvysti Balį, o Balyje Lomboko – ne.
Indonezija garsėja nepaprasto grožio šventyklomis, tad lankantis šalyje rekomenduojama pamatyti: Borobuduro kompleksą – IX a. pastatytą budistų šventyklą. Kompleksas yra vienas įspūdingiausių budistinės architektūros pavyzdžių pasaulyje; Prambanano – tai didžiausia šalyje induistų šventykla, pastatyta 850 m. pagal Indijoje esančių šventyklų pavyzdžius; XV a. Candi Sukuhio induistų šventyklą. Pasislėpusi miško apsuptyje, gausiais reljefais (plokštumoje iškilusiais vaizdais) papuošta šventykla, primenanti Centrinės Amerikos majų architektūros piramides. Taip pat verta iš arti pamatyti aktyviausią Indonezijos ugnikalnį – Merapį.
TRANSPORTAS
Greičiausias būdas keliauti iš vienos vietos į kitą – skristi lėktuvu. Vietinių skrydžių tinklas puikiai išvystytas. Galite keliauti išsinuomotu automobiliu ar traukiniu. Jei nuspręsite keliauti autobusu, įsitikinkite, kad vežančioji kompanija yra gera ir patikima, nes nemažai autobusų vėluoja, genda. Eismas intensyvus, vyksta kairiąja kelio puse.