Kinija
Neprilygstamo grožio ir didelės išminties šalis, savo kultūros ir istorijos šaknis skaičiuojanti nuo 2000 m. pr. Kr. Tai viena didžiausių pasaulio valstybių savo plotu ir pati didžiausia gyventojų skaičiumi. Šiandien kas penktas žemės gyventojas yra kinas.
Kinijos klimatas ir reljefas labai įvairūs: šiaurės Kinijos centre driekiasi milžiniška Gobio dykuma, pietvakariuose – šalta, kalnuota sritis su Tibeto kalnynu, kurio vidutinis aukštis – 4000–5000 m., rytuose vyrauja derlingos lygumos, išraižytos upių vagų. Čia susitelkę dauguma šalies gyventojų. Kinija – kontrastų šalis, besikeičianti kvapą gniaužiančiu greičiu. Vis dar veikiama ilgamečio komunistinio režimo, Kinija sparčiai stiprėja ekonomiškai. Ryškus šios pažangos pavyzdys – tokie megapoliai kaip Šanchajus bei Pekinas. Atvėrusi savo turtus vakarų pasauliui, Kinija turi kuo nustebinti smalsius turistus. Tai ypatingas, tik rytams būdingas gyvenimo būdas ir pasaulio suvokimas, vis dar paslaptingas ir nesuprantamas vakariečiui. Tai visiškai skirtinga nuo mums įprastos kultūra, kurios tūkstantmetę istoriją ir tradicijų kaitą iliustruoja daugybė senovės paminklų ir istorinių vietų. Tačiau labiausiai žavi tradicijų ir modernumo, seno ir naujo darna.
BENDRIEJI DUOMENYS APIE ŠALĮ
Oficialus šalies pavadinimas: Kinijos Liaudies Respublika.
Plotas: 9 596 960 km²
Gyventojų skaičius: 1 388 232 693 gyventojai (2017 m.)
Sostinė: Pekinas (21 mln. gyv.).
Oficiali kalba: kinų (mandarinų). Religija: ateistų – 41 %, daosistų ir konfucionistų – 30 %, budistų – 18 %, krikščionių – 8 %.
Valiuta: Kinijos juanis (CNY).
VIZA
Lietuvos Respublikos piliečiams vizos reikia.
Pateikti paraišką Kinijos vizai gauti reikia Kinijos ambasadoje Vilniuje. Daugiau informacijos apie reikalavimus – Kinijos ambasados Vilniuje tinklapyje. Atkreipiame dėmesį, jog pateikiant paraišką vizai yra nuskaitomi paraiškos teikėjo pirštų antspaudai.
Lietuvos piliečiams, vykstantiems tranzitu į trečiąją šalį per tam tikrus Kinijos tarptautinius oro uostus ir turintiems galiojantį kelionės dokumentą, lėktuvo bilietą bei leidimą vykti į kitą valstybę, taikomas 72 arba 144 valandų bevizis režimas.
Kai keliaujama naudojantis beviziu tranzitu, būtina turėti kelionės bilietus, kurie aiškiai įrodo, kad keliaujama tranzitu į trečiąją šalį (bilietai su grįžimu į kilmės šalį nėra traktuojami kaip tranzito bilietai).
Būtina atkreipti dėmesį į išduotos vizos galiojimo laiką. Asmens atsakomybė yra pasitikrinti vizos galiojimo terminus ir jų laikytis. Pasilikimas šalyje ilgiau nei galioja viza gali būti baudžiamas pinigine bauda ir/ar sulaikymu ir/ar deportacija. Ši rizika taip pat atsiranda, kai pažeidžiami įstatymai ir dirbamas nelegalus darbas arba darbas naudojantis ne darbo paskirties viza.
Be vizos gali vykti tik diplomatinių pasų savininkai (ne daugiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį) ir tarnybinių pasų savininkai (ne daugiau kaip 30 dienų nuo įvažiavimo dienos).
KLIMATAS
Kinijos teritorija eina per 3 klimato juostas – žemyninio klimato (šiaurėje ir vakaruose), subtropinio (centriniuose regionuose) ir tropinio (pietinėje pakrantėje). Todėl oras skirtingose šalies dalyse tuo pačiu metu labai skiriasi. Lietingas sezonas visoje šalyje (ypač pietinėje ir šiaurinėje dalyje) yra vasara, daugiausia kritulių iškrenta liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Vakariniuose rajonuose dažnos smėlio audros. Geriausia keliauti vėlų pavasarį arba rudenį, balandžio ir gegužės, spalio ir lapkričio mėnesiais.
PINIGAI
Gali būti keičiami grynieji pinigai (JAV $), kelionių čekiai, galima naudotis ir kredito kortelėmis (Master Card, Visa, American Express), tačiau tik pagrindiniuose miestuose ar žymiausiuose restoranuose. Be to kredito korteles ne visur priima, perkant traukinio ar lėktuvo bilietus taip pat ne visur galima atsiskaityti kortele. Tad geriausias atsiskaitymo būdas yra grynieji pinigai. Lietuvoje galima iš karto nusipirkti juanių. Grynuosius pinigus ar išgryninti kelionių čekius galima Kinijos ar kitų bankų valiutos keitimo ofisuose, kurie įsikūrę pagrindiniuose oro uostuose, viešbučiuose. Už pinigų keitimą nuskaitoma 4 % komisinių. Viešbutyje galima išsikeisti pinigus, jei esate tame viešbutyje apsistojęs. Patariama išsaugoti valiutos keitimo sąskaitas.
ISTORIJA
Kinijos priešistorė trunka iki Xia Dinastijos įkūrimo. Xia, Shang ir Zhou dinastijose buvo vergijos santvarka. Qing dinastijoje prasidėjo feodalizmo santvarka, trukusi 2100 metų. Baigiantis Qing dinastijai, Kinijoje prasidėjo modernios visuomenės era, jos metu susikūrė Kinijos Respublika. 1949 spalio 1 d. Tian‘anmen aikštėje įvyko iškilminga manifestacija, Kinija buvo paskelbta Kinų Liaudies Respublika. Pasikeitė šalies socialinė ir politinė struktūra, prasidėjo socializmas.
GYVENTOJAI
Kinija yra unitarinė valstybė, kurioje gyvena 56 etninės nacionalinės grupės. Kinija yra viena iš tankiausiai apgyvendintų šalių. Didmiesčiuose 1 kv.km gyvena 400 gyventojų, centrinėje Kinijoje – daugiau kaip 200 gyv. Etninės grupės sugyvena taikiai, nes laikomasi tokių principų kaip lygybė, vienybė, abipusis supratimas. Kinijos teritoriją sudaro 23 provincijos, 4 atskiri miestai, 5 autonominiai regionai (vidinė Mongolija, Ningxia Hui mažuma, Xinjiang Uyghur mažuma, Guangxi mažuma ir Tibetas) ir 2 specialieji administraciniai regionai (Hong Kong ir Macau/ Makao).
NACIONALINĖS ŠVENTĖS, FESTIVALIAI
Pavasario festivalis – tai Naujieji metai pagal Kinijos sinodinį kalendorių ir yra pati svarbiausia tradicinė šventė. Ši šventė būna sausio – vasario mėnesį, tai priklauso nuo sinodinio kalendoriaus, Žibintų šventė. Švenčiama pirmojo sinodinio mėnesio 15 d. Žibintais išpuošiamos gatvės, siauri takeliai ir kitos vietos. Drakono valties festivalis. Švenčiama 5-ojo sinodinio mėnesio 5 dieną. Šią dieną vyksta drakono valčių lenktynės. Qixi. Švenčiama 7 – tą sinodinio mėnesio 7 dieną. Tai yra Kinų Valentino diena.
Rudens vidurys. Švenčiama 8 sinodinio mėnesio 15 dieną. Chongyang – Žiemos saulėgrįža. Tai šaltojo sezono paskelbimas. Vandens taškymosi festivalis Xishuangbanna. Šis festivalis švenčiamas balandžio 12-18 d. Jinghong mieste, Yunnan provincijoje pietvakarių Kinijoje. Dai etninės grupės gyventojams, kuri yra viena iš didžiausių etninių grupių Yunnan provincijoje, tai vienas iš svarbiausių festivalių, dar kitaip vadinamas Budos maudymosi festivalis. Apie šio festivalio kilmę pasakojama daugybe legendų, šiandien šventės ritualai tapo tiesiog linksma švente. Vanduo laikomas šventumo, dieviškumo ir tyrumo simboliu. Žmonės renkasi keliuose, viešuose parkuose ir aikštėse, kur laistosi vandeniu, linkėdami vienas kitam laimingų naujųjų metų. Festivalio metu ne tik laistomasi vandeniu, čia dainuojama, šokama, vyksta drakono valčių varžybos, leidžiami fejerverkai, vyksta paradai ir mugės. Kinijos Peking operos festivalis – tai valstybinio lygio šventė. Festivalio metu vyksta daugybė Peking operos trupių pasirodymų, seminarų, tokiu būdu prisidedama prie Peking operos tradicijų išsaugojimo bei skatinimo. Festivalis vyksta kas treji metai
VIRTUVĖ
Šalies šiaurėje gyventojai maitinasi ganėtinai paprastai, tačiau šiame regione vartojama daugiau grūdinių kultūrų – dėl šios priežasties čia itin paplitę makaronų bei “wok” tipo patiekalai. Vakaruose vienu pagrindiniu patiekalų ingredientu laikoma aviena, o rytinėje dalyje gyvenantys vietiniai dažniau renkasi lengvesnį, tačiau saldų, saldžiarūgštį maistą. Centrinėje Kinijoje mėgstamas aštrus maistas, pagardintas įvairiais prieskoniais, o pietinėje šalies dalyje gyventojai dažniausiai valgo aštrius mėsos patiekalus, pvz., mėsos ir daržovių troškinius.
TRANSPORTAS
Patogiausias būdas Kinijoje važiuoti iš vieno miesto galo į kitą – traukinys. Siūlomas labai platus skirtingų bilietų pasirinkimas, kurių kainos yra gana mažos. Miesto autobuso kaina apie 0,45 EUR.
KĄ APLANKYTI
Kinijoje verta aplankyti Didžiąją Sieną – įspūdingą, visame pasaulyje žinomą gynybinį įtvirtinimą, pasigėrėti Vasaros rūmų sodais, aplankyti unikalią Terakotinę kariuomenę, saugančią pomirtinę imperatoriaus ramybę. Turistų akims atvertas Uždraustasis miestas – didžiausias pasaulyje rūmų kompleksas. Masina paslapčių šalis Tibetas, įsikūręs aukščiausiame pasaulyje kalnyne. Tarp svarbiausių šalies kultūros simbolių – rytų kovos menais garsėjantis Šaolinio vienuolynas bei 2345 uolose išskaptuotų Longmeno urvų vienuolynas, saugojantis vieną puikiausių skulptūrų kolekcijų. Įdomu pabuvoti vienos galingiausių pasaulio upių – Jangdzės – žemupyje, kur prieš tūkstančius metų gimė senosios Kinijos civilizacija. Kinijos šiaurę ir pietus jungia ilgiausias pasaulio kanalas, senovės laikais iš pietų gabenamais ryžiais padėjęs išmaitinti Kinijos šiaurę. Čia nuo seno arbata ir šilku garsėja miestai. Čia atsirado legendomis apipintas Šilko kelias, sujungęs rytus ir vakarus. Tai XXI a. Kinija, žengianti permainų ir pakilimo taku.
Uždraustasis miestas – tai didžiausi ir geriausiai išsilaikę rūmai pasaulyje. Visą rūmų kompleksą sudaro 980 pastatų, 72 ha teritorijoje. Rūmai atrodo labai didingai: paauksuoti stogai, liūtų skulptūros, simbolizuojančios. Į Priešais Uždraustąjį miestą – didžiausia pasaulyje Tiananmeno aikštė – joje gali sutilpti net iki 1 mln. žmonių.
Didžioji Kinijos siena – vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Jos ilgis – 6400 km – tai yra ilgiausias pasaulyje žmogaus rankomis sukurtas gynybinis pastatas. Užkopti – pakankamai sunku, tačiau viską kompensuoja nuostabūs vaizdai.
Dangaus šventykla – tai daoistinė šventykla, kuri buvo pastatyta 1406-1420 metais, valdant imperatoriui Džu Di. Ši šventykla laikoma architektūriniu šedevru, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Didysis Lešano Buda – didžiausia pasaulyje stačioje uolienoje išskaptuota Budos skulptūra, kurios dydis siekia net 70,7 m. Šių statybų tikslas buvo nuraminti sūkuringus upių vandenis, trukdančius keliauti žvejybiniams laivams. Ši Budos skulptūra vietiniams tapo šviesios ateities simboliu.
„Avataro kalnai“ – šie kalnai ypatingai išgarsėjo po Džeimso Kamerono filmo „Įsikūnijimas“ (angl. „Avatar“) pasirodymo. Kalbama, jog būtent šių kalnų grožis įkvėpė garsųjį režisierių. Avataro kalnai yra Džangdziadzie Kinijos nacionalinio parko dalis. Į kalnus kelia trys funikulieriai ir Bailongo liftas.
Čengdu pandų veisimo ir tyrimo centras – centras, kuriame galima pasigrožėti didžiosiomis pandomis. Didžioji panda yra Kinijos nacionalinis turtas. Laukinėje gamtoje jų gyvena ne itin daug, dėl to yra investuojama į jų globą ir veisimo tyrimus. Šiame centre suteikiama reta galimybė didžiąją pandą pamaitinti bambukais, paglostyti ar palaikyti rankose jos jauniklį.